Nemokami renginiai

[Koncertai] Vokalin?s-fortepijonin?s muzikos koncertas, skirtas Valstyb?s atk?rimo dienai

Skaitykite daugiau...

2012-02-03 21:44:12

Nemokami renginiai

Nemokami renginiai

[Koncertai] Vokalin?s-fortepijonin?s muzikos koncertas "Švelnumas"

Skaitykite daugiau...

2012-02-03 21:39:00

Nemokami renginiai

Nemokami renginiai

[Koncertai] Funky Jam Session

Skaitykite daugiau...

2012-02-02 23:42:19

Nemokami renginiai

Nemokami renginiai

[Koncertai] Funky Jam Session

Skaitykite daugiau...

2012-02-02 23:42:19

Nemokami renginiai

Nemokami renginiai

[Renginiai] J?s? švent? Šatij? dvare

Skaitykite daugiau...

2012-02-02 19:11:18

Nemokami renginiai

CityOut Vilnius

K?no FAKTAI

Sauliaus Paukš?io akt? paroda galerijoje AKADEMIJA.
Senokai savo k?ryb? viešai demonstrav?s fotografas  kvie?ia vaizd? smaližius ? gurmanišk? furšet?. S.Paukštys po ilgo laiko pagaliau v?l pamalonino publik? tuo, kuo tapo žinomas: moter? aktais, retro nuotaik? kurian?iais nespalvotais, sepija tonuotais atspaudais,  na ir, be abejo, vaizd? paviršiaus puošmenomis  - signat?romis, liudijan?iomis b?tent šio k?r?jo autoryst?. Parodos plakatas Skirtingais nei ankstesniuose k?riniuose, fotografas racionaliai inventorizuoja ir dokumentuoja k?no estetik?. Didelio formato atspauduose modeli? k?nai užfiksuoti iš labai arti – ? objektyv? nepatenka j?  galvos. Tokiu b?du steb?tojo žvilgsnio neblaško veidai, mimika, šukuosenos, grimas.  Estetin? fejerij? kuria su anatominiu tikslumu užfiksuotos pozos, formos,  linijos, odos fakt?ros. Priklausomb? vaizdams turintys  beso?iai estetai smaguriaus iš medij? išpopuliarint? ilg? koj?, liekn? talij?, grakš?i? k?n?, daili? biust? vaizdini? sukurtais fotofaktais. S. Paukš?io foto. S.Paukš?io sukurtas desertas akims  toks gražus, toks pikantiškas, toks mielai nostalgiškas, kad ilgai ir gausiai juo m?gautis ne?manoma. Akyse pradeda raibulioti. S.Paukš?io grožis akina. Nes grožis yra iš šviesos.  Tod?l persisotinimas grožiu, gali baigtis reg?jimo sutrikimais. B?kite atsarg?s ir – skanaus.  H.Dr.  Zenonas Šimanskis , fotografijos meno ekspertas Paroda vyks Akademijos galerijoje (Latako g. 2, Vilniuje) 2012 met? vasario 6 – 17 dienomis. Parodos atidarymas – Vasario 6 d., 18 val.
Skaitykite daugiau...

Skaitykite daugiau...

2012-02-02 14:53:12

CityOut Vilnius

CityOut Vilnius

Paroda „Medžio metai”

Sostin?s Pam?nkalnio galerijoje vasario m?nes? veiks Broniaus Gražio tapybos paroda.
Sostin?s Pam?nkalnio galerijoje vasario m?nes? veiks Broniaus Gražio tapybos paroda „Medžio metai“, kurioje surinkti pastar?j? met? darbai. Žinomas tapytojas, pasak dail?tyrininko Viktoro Liutkaus „vienintelis lietuvi? tapyboje mezgantis paveiksluose kilpas, kuri? juodose kiaurym?se pajunti atsiverian?ias egzistencines prarajas“, ži?rovams pristato jau aštuoniolikt?j? autorin? parod?. ?vykis parke 2011m dr. al. 81x100 Bronius Gražys baig? tapybos studijas 1976 metais, o 1977 metais kartu su kurso draugais debiutavo Pam?nkalnio galerijoje (tuomet „Dail?s fondo salone“). Susib?r? grup? meninink? -  Henrikas Natalevi?ius, Mindaugas Skudutis, Raimundas Sližys, Romanas Vilkauskas ir Bronius Gražys, ?rašiusi vien? ryškiausi? puslapi? ? XX a. antrosios pus?s Lietuvos tapybos istorij?. 2009 met? vasario m?nes? Pam?nkalnio galerijos iniciatyva surengta grupin? penketuko paroda buvo penktoji neformalios tapytoj? grup?s istorijoje. Ši? met? vasario m?nes? Pam?nkalnio galerijoje – naujausi Broniaus Gražio tapybos darbai. Bronius Gražys gim? 1952 metais, Kaune. Mok?si J.Naujalio vidurin?je meno mokykloje. 1970-1976 m. studijavo tapyb? Vilniaus valstybiniame dail?s institute. Po studij? gyveno ir dirbo Var?noje. Nuo 1985 m. Lietuvos dailinink? s?jungos narys. Nuo 1990 m. ,,Grup?s 24” narys. Nuo 1983 m. gyvena Vilniuje, d?sto Vilniaus dail?s akademijoje,  1993 m. suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas.
Skaitykite daugiau...

Skaitykite daugiau...

2012-02-02 14:45:28

CityOut Vilnius

CityOut Vilnius

VAIZDO DIENORAŠTIS (Chronicle)

K? darytum TU, jeigu žinotum, kad gali absoliu?iai visk??!
VAIZDO DIENORAŠTIS (2012) 83 min. Chronicle Fantastin? siaubo drama , T Didžioji Britanija, JAV Kalba:  angl? Titrai:  lietuvi? kalba Premjera Lietuvoje: 2012 02 03 Kino platintojas: Forum Cinemas Režisierius:  Josh Trank Filmo plakatas Interneto voratinklis apraizg? m?s? gyvenimus. Žmon?s gyvena virtualioje realyb?je. ?prasta, kad kiekviena savo gyvenimo sekunde „dalinam?s" internete, ir su išoriniu pasauliu aptariame svarbiausius savo gyvenimo ?vykius. B?tent tokie - priklausomi nuo virtualaus pasaulio - yra amerikie?i? paaugli? trijul?, savo kasdienyb? s?žiningai fiksuojantys vaizdo kamera. Vien? dien? vaikinai aptinka šiurp? radin?... Prasideda keisti dalykai... Jaunuoliai suvokia, jog ankstesnis j? gyvenimas tarsi sm?lis slysta tarp piršt?, o naujosios galios atskleidžia tamsiausius j? siel? užkaborius ir darosi nebekontroliuojamos... Šaltakraujai žudikai ar tiesiog galios aps?stieji... K? darytum TU, jeigu žinotum, kad gali absoliu?iai visk??!
Skaitykite daugiau...

Skaitykite daugiau...

2012-02-02 12:34:15

CityOut Vilnius

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Kinas | Super Taur?s finalo metu - naujausi film? anonsai

Amerikietiško futbolo taur?s finalui ruošiasi ir film? k?r?jai. ? "Obuolio" akirat? pakliuvo "Eilinio Džo", "Diktatoriaus" ir "Džono Karterio" anonsai skirti rodymui per "Super Bowl".

"Diktatorius"

"Eilinis Džo 2"

"Džonas Karteris"

Skaitykite daugiau...

2012-02-04 14:17:27

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Bendra | Dartas Veideris reklamuoja "Volkswagen"

„Super Bowl“ – amerikietiškojo futbolo lygos finalas JAV unikalus tuo, kad prie televizori? ekran? pritraukia ne tik ištikimus sporto gerb?jus, bet ir ger? reklam? m?g?jus.

B?tent per „Super Bowl“ parodomos naujausios, originaliausios ir brangiausios reklamos: automobili?, film? ir pan. 30 sekundži? eterio laiko per finalo pertrauk?l? reklamos užsakovams kainuoja net 3 milijonus JAV doleri?. Ta?iau pinigai nenueina veltui, statistika byloja, kad kone pus? ?sijungusi?j? televizori? per „Super Bowl“ tai padaro b?tent d?l reklam?!

Art?jan?iam Super Taur?s finalui reklamin? klip? paruoš? "Volkswagen". Kaip ir pra?jusiais metais vokie?i? automobili? gamintojai ? reklam? "pasikviet?" Dart? Veider?.

Skaitykite daugiau...

2012-02-04 14:17:27

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Kinas | Pristatytas pirmas filmo "Mielas draugas" plakatas

Žymusis Gi de Mopasano k?rinys "Mielas draugas" – vienas populiariausi? pranc?z? literat?ros klasikos roman? iki šiol vis? pasaul? kerintis pranc?zišku šmaikštumu, grakštumu ir elegancija. Vienas populiariausi? vis? laik? literat?rini? personaž? ir lovelas? Žoržas Diurua pagaliau žengia ir ? kinus ekranus ?gav?s Roberto Pattinsono bruožus.

Filmas Lietuvos ekranuose debiutuos kovo 2 d. J?s? d?mesiui pirmas filmo plakatas.

Skaitykite daugiau...

2012-02-04 14:17:27

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Knygos | Pasirod? šokiruojanti Egidijaus Knispelio knyga „?vykiai, sukr?t? Lietuv?“

Patyr?s televizijos žurnalistas ir laid? ved?jas Egidijus Knispelis išleido savo pirm?j? kriminalin?s dokumentikos knyg? „?vykiai, sukr?t? Lietuv?“, kurioje atskleisti šiurpiausi pastar?j? dešimtme?i? Lietuvos nusikaltimai, nuskamb?j? per vis? šal?.

Tiriamosios žiniasklaidos veteranu laikomas E. Knispelis tikina, jog rašydamas knyg? r?m?si tik patikrinta informacija: „Mano tikslas – sužinoti, kaip buvo iš tikr?j?. Mano d?mesio objektas – ?vyki? tyrimo užkulisiai. Bet informacij? apie tai privalau gauti iš „pirm? l?p?“. Tuo mano surinkta medžiaga skiriasi nuo kit?“.

Prieš atskleidžiant šokiruojan?ias istorijas knygos autorius teigia perži?r?j?s dešimtis t?kstan?i? dokument?, ?m?s TV interviu iš daugiau nei 300 žmoni?, dar tiek žmoni? pakalbin?s be filmavimo kamer?: „Jeigu kas mano, kad tam užteko perskaityti senus laikraš?ius, labai klysta.“

Gausiai iliustruotoje knygoje – tragišk? nusikaltim? bylos, prad?tos gvildenti 2010-2011 m. Egidijaus Knispelio rengiamose televizijos laidose. Istorijos papildytos anks?iau nutyl?tais faktais, gautais iš nukent?jusi?j? ir aukšt? pareig?n?, bei niekur kitur nepublikuota medžiaga, pavyzdžiui, netik?tu laišku, kur? autorius gavo iš kunigo R. Mikutavi?iaus nužudymo organizatoriaus, nuteisto iki gyvos galvos.

„Ne visi apipl?šimai ir nužudymai tampa visuotinio dom?jimosi objektu. Žiniasklaida gali pranešti apie ?vyk?, ir visi j? pamirš. Kad juo dom?t?si, kad tai jaudint?, turi ?vykti kai kas daugiau. Apie t? „daugiau“ ir nor?jau papasakoti,“ – teigia E. Knispelis.

Knygoje atskleistos istorijos apie serijin? žudik? Antan? Varnel? ir pakeli? maniak? Kaz? Jonait?, netik??iausios Boriso Dekanidz?s sulaikymo aplinkyb?s, Kunigo Ri?ardo Mikutavi?iaus nužudymo byla ir amžiaus nusikaltimu vadinamos penki? milijon? vert?s meno k?rini? kolekcijos vagyst?s detal?s, garsiausia Lietuvoje t?važudyst?s istorija.

Dokumentin? knyg? „?vykiai, sukr?t? Lietuv?“ išleido leidykla „Obuolys“. Ja jau prekiaujama interneto knygyne KNYGOS.lt, o netrukus pasirodys ir visuose knygynuose VAGA.

Skaitykite daugiau...

2012-02-04 14:17:27

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Naujausios Obuolys.lt naujienos

Žmon?s | Michelle Williams išeina „motinyst?s atostog?“

Pastaruoju metu itin aktyviai ir produktyviai kine dirbusi aktor? Michelle Williams teigia ketinanti padaryti trump? pertrauk? karjeroje ir išeiti „motinyst?s atostog?“.

Aktor? pasakoja nusprendusi, kad jau pats laikas kiek pails?ti ir daugiau laiko skirti savo šešeri? met? dukrelei Matildai, tod?l ateinan?ius kelis m?nesius neketina imtis joki? nauj? vaidmen? ir ?sipareigojim?.

Kol kas M. Williams itin aktyviai dirba prie reklamin?s filmo „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ kampanijos. Šioje muzikin?je dramoje M. Williams ?k?nijo legendin? Holivudo kino ikon? Marilyn Monroe. Sud?tingo charakterio dievait?s vaidmuo ne tik gerokai išsekino savo darbui itin atsidavusi? aktor?, bet ir peln? gausyb? kino kritik? pagyr? bei prestižiškiausi? apdovanojim?.

M. Williams už š? vaidmen? jau apdovanota „Auksiniu gaubliu“ „Geriausios komedijos / miuziklo aktor?s“ kategorijoje bei yra nominuota „Geriausios aktor?s“ apdovanojimui „Oskaruose“.

Ta?iau paklausta, kokius projektus ji ketina ?gyvendinti artimiausiu metu, M. Williams kategoriškai pareišk? išeinanti atostog?: „Visiškai joki? plan?. Tikiuosi padaryti trump? pertrauk? ir atsip?sti. Labiausiai šiuo metu noriu v?l pab?ti tiesiog mama savo dukrelei. Esu jai skolinga nemažai laiko.“

Tikrais ?vykiais paremta istorija filme „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ ži?rovus nukelia ? 1956 met? vasar?, kai garsiausia Holivudo kino žvaigžd? atvyko filmuotis ? Anglij?. Garsenyb?s viešnage ir laisvalaikiu pasir?pinti patikima jaunam režisieriaus asistentui Kolinui Klarkui. Vaikinas su Holivudo žvaigžde praleidžia vis? savait? – juodu grožisi ?stabiausiomis Anglijos vietomis, linksminasi po darb?... Nuo Holivudo šurmulio ir rutinos pavargusiai Marilyn pažintis su Kolinu – tikra atgaiva. O jaunam vaikinui – kan?i? kelianti pagunda, kaip atsispirti moteriai, po kurios kojomis visas pasaulis?

Jaudinanti drama šiuo metu rodoma visuose Lietuvos kino teatruose.

Skaitykite daugiau...

2012-02-04 14:17:27

Naujausios Obuolys.lt naujienos

G.eros naujienos apie kult?r?.

GRIMES – Visions [2012]

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Filmas Filmas Filmas (trumpos internete ar video nuomos punktuose rast? naujausi? film? apžvalgos/rekomendacijos ir Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos d?mesio vert? nauj? album? apžvalgos/rekomendacijos).

Kai Grimes pateko 2010-aisiais ? asmenin? best of’?, nesitik?jau, kad iš jo neišlips tiek ilgai -- “Halfaxa” iki šiol yra dažniausiai grojama paskutini?j? met? plokštel?. Esu tikras, kad nauj?j? album? ištiks panašus likimas.

“Visions”, tik pasirod?s, jau vadinamas viena geriausi? met? plokštele. Ir ne be pagrindo. Kanadiet? Claire Boucher savo ne?prastu raganišku dainavimu kuria užburiant? vientis? darin?, kuriame nesinori nieko išmesti, nieko prid?ti,- visko ?ia tiek daug, bet ne per daug. Elektronin?s sintez?s sluoksnius galima nesunkiai atskirti, bet jie netampa stokojantys melodingumo ar ?mantrumo. Vokalas ?ia net labiau pagaunamas ir pabr?žiamas nei “Halfaxoj”, tad dainingumas liejasi per kraštus. Bendra nuotaika pab?ga nuo ?prastos, tamsios vaiduoklin?s ambientin?s psichodelikos, ir linksta daugiau ? synthpopo šoki? sales ir švies?, saul?t? optimizm?. Nesitik?jau to, bet tai kaip tai skamba stipriai, žaviai, ?taigiai ir afygienai. O dar -- ar pasteb?jot, kaip “Visions” skambesio grožis kinta sulig paros metu: kaip pagil?ja ir pasodr?ja sutemus ir išskysta ? ?dienojus. Grimes -- tobulas tamsos hibridas, moteriška gorgon? Med?za, kurios neb?tina matyti, pakanka išgirsti.

www.youtube.com/watch?v=uP0e7BZ1giE

Oblivion

Tikiuosi neprašausiu pasak?s, kad Claire Boucher aka Grimes šiemet tur?t? tapti naujoji Lady Gaga (nors ir primena jaunesni?j? Madonn?) -- t.y. j? linksniuoti tur?t? net jos nem?gstantys (nors už k? šitokio muzikavimo nem?gti, ne?kertu), kad pasipils remiksai, koveriai, duetai, kviestiniai sudalyvavimai vienur kitur, bet “Visions” nuo to nenukent?s. Liks geriausiu met? albumu.

www.youtube.com/watch?v=55qcaq0ZNYg

Skin

ps. Ir kaži k? gal?t? reikšti keistokas albumo viršelis su rusišku Ahmatovos tekstu:

?? ? ???????????? ???,

??? ? ???? ? ????????? ???.

ir kitu, iš “????? ????????? ???????”:

? ??????? ???? ??????
????????????, ???? ???????”.
? ????????: “?????, ????? -
? ? ????. ???? ? ?????!” 

Lyg kokia užuomina, kad “Visions” gali b?ti paskutinis susitikimas su Grimes.

www.youtube.com/watch?v=KdGkWtmbMu4

Genesis

Skaitykite daugiau...

2012-02-03 17:50:45

G.eros naujienos apie kult?r?.

G.eros naujienos apie kult?r?.

Kino pavasaris 2012: festivalis ieško savanori?.

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Filmas Filmas Filmas (trumpos internete ar video nuomos punktuose rast? naujausi? film? apžvalgos/rekomendacijos ir Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos d?mesio vert? nauj? album? apžvalgos/rekomendacijos).

Kovo 15-29 dienomis vyksiantis 17-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ kvie?ia prisijungti prie komandos kin? mylin?ius, aktyvius, veržlius, energingus ir k?rybingus žmones, kurie ne tik pamatys festivalio filmus, bet ir jo garbius sve?ius, kino k?r?jus, aktorius ir, žinoma – „Kino pavasario“ užkulisus!

„Pra?jusiais metais festivalyje apsilank? net 64 000 žmoni? per 25 dienas. Šiai gausai kino myl?toj? bei atvykstantiems režisieriams, aktoriams ir prodiuseriams reikia tikrai daug d?mesio, energijos ir šypsen?. Jaunieji m?s? savanoriai puikiai ?gyvendina šias užduotis ir yra didžiul? pagalba vykstant festivaliui,” – savanori? darbu džiaugiasi „Kino pavasario“ direktor? Vida Ramaškien?. „Nekantraudami laukiame ši? jaun?, energing? ir dievinan?i? kin? žmoni?, kurie ima šurmuliuoti art?jant festivaliui, ir kvie?iame prisijungti prie draugiškos, smagios ir geranoriškos „Kino pavasario” šeimos.”

„Kino pavasario“ savanoriai turi puiki? galimyb? ?gyti ne?kainojamos patirties ?siliedami ? didžiausio kino renginio Lietuvoje organizavim?, pamatyti naujausius nepriklausom? kino k?r?j? darbus, dalyvauti „Kino pavasario” renginiuose ir ?domiose diskusijose bei užmegzti daug nauj? pažin?i?. Šiais metais 17-asis „Kino pavasaris” v?l burs didel? – net 100 – savanori? komand?, ? kuri? norin?i? patekti pra?jusiais metais buvo daugiau nei 300. Festivalio organizatoriai džiaugiasi tokia gausa norin?i?j?, ta?iau pripaž?sta, kad d?l šios priežasties atsirinkti tam tikr? kiek? savanori? nelengva.

„Turime jau nemaž? b?rel? ištikim?j? m?s? draug?, kurie suguža pas mus iš studij?, darb? užsienyje, v?l smagiai bendrauja, prisimena anuos festivalio metus ir laukia art?jan?io. Šie atsakingi, darbšt?s, dien?-nakt? besisukantys ir net su pyragais ? darb? ateinantys jaunuoliai mums yra ne tik didžiul? pagalba, bet ir m?s? džiaugsmas bei turtas. Laukiame ir nauj? „Kino pavasario” nari?, kurie nor?t? išbandyti save nemažu darbo kr?viu ir praleisti por? savai?i? smagioje komandoje, ?gyti išties naudingos patirties bei susipažinti su kino pasaulio garsenyb?mis,” – ? savanori? atrank? kvie?ia „Kino pavasario” savanori? koordinator? Odeta Karoblyt?.

Savanoriai kvie?iami prisijungti prie festivalio komandos kasmet nuo 2004 met?. Pra?jusiais metais iš 95 savanori? net 34 savanoriavo „Kino pavasaryje” antr? arba tre?i? kart?. Festivalio organizatoriai pastebi, kad savanoriai ne tik ?ia baigia savotišk? išbandym? mokykl?, bet ir v?liau pasuka savo gyvenim? kino linkme. ?kv?pti darbo šiame didžiuliame kino renginyje, jie užsidega noru studijuoti kin? Lietuvoje ar užsienyje. Savanoriams darbas „Kino pavasaryje” tampa ne tik puikia patirtimi, bet ir galimybe sulaukti verting? organizatori? rekomendacij? stojant ? aukšt?sias mokyklas mokytis kino meno.

Anot „Kino pavasario” reng?j?, svarbu ir tai, kad savanoriai yra labai gerbiami ir mylimi ne tik festivalio komandos, bet ir jo sve?i? – tiek šalyje, tiek užsienyje pripažint? kino k?r?j? bei aktori?. Šie žmon?s vertina jaunuoli? pastangas ir visada švytin?ias akis bei nor? bendrauti. Režisieriai net dovanoja savo film? DVD ?rašus ar mielai pasakoja apie film? k?rimo užkulisus.

Kelias savaites kinu ir festivaliu gyven? savanoriai v?liau raš? organizatoriams:

„Jeigu gal??iau ir kitais metais papildyti savanori? gretas, tai b?t? antr? kart? išpildyta mano svajon?:)” /Indr?/

„Iš ties? keista gyventi be „Kino pavasario”. N?ra motyvacijos miegoti kelias valandas per par?, po paskait? l?kti ? „Ving?” ir v?l atsidurti tame chaose, kuris tapo mielas ir jaukus. Komanda, kuri galima sakyti, gyveno ten – super! Gal j? ir nedaug, ta?iau, jei sugeb?jom “šeim?” sukurti, tai jau š? t? reiškia. Visada, jei tik reik?davo, kažkas ištiesdavo pagalbos rank?, atnešdavo kavos ar tiesiog prajuokindavo.” /Gr?t?/

„Gavau daugiau nei tik?jausi, susipažinau su nemažai žmoni?, darbai nebuvo sunk?s, atmosfera buvo labai gera. Tai tikrai už?m? daug laiko – kitais metais, jei priimsite savanoriauti, imsiu atostogas. /Raimonda/

„Apskritai, tas jud?jimas nuolatinis…taip paker?jo, kad net sudvejojau, ar tinkam? specialyb? studijuoju!” /Krist?/

„Labai geras jausmas, kai gaunama abipus? nauda. Esi naudingas – prisidedi prie festivalio ir ?rodai sau gal?s kai k? padaryti.” / Bernadeta/

Atsakingi, draugiški, geranoriški, darbšt?s ir mylintys kin? bei „Kino pavasar?” kvie?iami tapti jo dalimi. Savanorio anketas galima rasti adresu: www.kinopavasaris.lt/prisijunk.

Jau nuo šiandien festivalis „Kino pavasaris” laukia nauj? savo šeimos nari?.

# # #

Amerikos nepriklausomo kino “perliukai” jau š? kov? – festivalyje “Kino pavasaris”

(2012 m. sausio 31 d.)

Liko pusantro m?nesio iki laukiamiausio kino ?vykio metuose – festivalio “Kino pavasaris”, kuris startuos kovo 15-t? dien?. Iki šios kino švent?s pradžios organizatoriai kas savait? atskleis po naujien? iš b?sim? film?, kuri? šiais metais – beveik 200. 17-to “Kino pavasario” repertuare bus gausu itin garsi? režisieri? bei aktori? ir dar negird?t?, bet kino pasaul? sugeb?jusi? nustebinti naujok?. Savo naujausius darbus pristatys ankstesniuose “Kino pavasariuose” sausakimšas sales surinkusi? film? k?r?jai.

Vienas pirm?j? atskleidžiam? gardži? k?sneli? – “Kino pavasario” naujiena ir pradedama tradicija – atskir? šali? nepriklausomo kino premjeros. Š? kov? kino myl?tojai gal?s ?sitikinti, kad Holivudo produkcija gars?jan?ios Jungtin?s Amerikos Valstijos kuria ir ?simintin? “kitok?” kin?. 17-tojo festivalio “Kino pavasaris” lankytojai šiemet išvys kino juostas, kurios jau peln? ži?rov? simpatijas ?vairiuose kino festivaliuose, kuri? paskutinis – “Sundance” – k? tik baig?si JAV.

Naujos tradicijos nuo šiol kasmet “Kino pavasaryje” pristatyti skirting? šali? nepriklausom? kin? id?ja gim? vienam iš festivalio organizatori? viešint JAV, kur vyko net 150 Amerikos kino festivali? organizatori? suvažiavimas. Bendradarbiaujant su Amerikos ambasada Lietuvoje, “Kino pavasario” vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška tur?jo ne tik prog? bendrauti su kino festivali? reng?jais JAV, bet ir užmezgus glaudesnius ryšius, susitarti d?l nepriklausomo šios šalies kino šedevr? pasirodymo kino sal?se Lietuvoje.

“Džiaugiam?s, kad m?s? šalys s?kmingai bendradarbiauja kult?ros srityje ir kad naujos tradicijos užuomazgos gim? b?tent JAV. Lietuvos žmon?s jau š? pavasar? išvys tikrai gero amerikietiško kino, kuris jau ?vertintas skirtinguose kino festivaliuose visame pasaulyje. Nekantraudami laukiame “Kino pavasario” ir kvie?iame visus ? nepriklausomo Amerikos kino premjeras,” – bendradarbiavimo vaisiais džiaugiasi J.E. Amerikos ambasador? Anne Elizabeth Derse.

“Kino pavasaris” jau yra vertinamas kaip spar?iausiai augantis kino festivalis Ryt? Europoje. Ta?iau prisistatymas ir Amerikos festivali? organizatoriams buvo labai naudingas, o ten užsimezgusios pažintys jau šio “Kino pavasario” gerb?jams dovanos išskirtinius filmus, kurie nustebins puikia aktori? vaidyba ir talentingai atskleistomis stipriomis istorijomis,” – amerikietiško kino premjer? si?lo nepraleisti “Kino pavasario” vykdantysis direktorius A. Ramaška.

Kino m?g?j? š? kov? laukia penkios amerikietiškos premjeros: “Antra žem?” (rež. M.Cahill), “Apsimet?liai” (rež. S.Arthur), “Sl?ptuv?” (rež. J.Nichols), “Marta Mars? Mei Merlina” (rež. S.Durkin) ir “50/50” (rež. J.Levine). Šie filmai išsiskiria ne tik esmine id?ja, kad buvo kuriami nem?stant apie komercij?, bet ir stipri? pasakojim? herojus ?k?nijan?iais aktoriais, tarp kuri? – ne tik kino ži?rovams paž?stami veidai, bet ir nežinomi, ta?iau jau met? atradimais ?vardijami talentingi aktoriai.

Daugiau informacijos www.kinopavasaris.lt

Skaitykite daugiau...

2012-02-03 14:50:15

G.eros naujienos apie kult?r?.

G.eros naujienos apie kult?r?.

GEORGES SIMENON “Latvis Petersas”

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Filmas Filmas Filmas (trumpos internete ar video nuomos punktuose rast? naujausi? film? apžvalgos/rekomendacijos ir Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos d?mesio vert? nauj? album? apžvalgos/rekomendacijos).

Kartu su egzistenciniu Georges Simenono romanu “Žmogus, kuris ži?r?davo ? nuvažiuojan?ius traukinius“ leidykla „Baltos lankos“ išleido ir platesnei auditorijai skirt? knyg? apie daugumai jau paž?stam? komisar? Megr?. Šios daugiatom?s serijos romanas „Latvis Petersas“ (Pietr le Letton) ypatingas tuo, kad tai pats pirmasis Simenono detektyvas, kuriame pirm? kart? pasirodo Megr?.

Mums, lietuviams, galima buvo išmesti ir kaul? apie pagrindinio nusikalt?lio baltiškas šaknis (“nepaprastai apsukrus ir visuomenei pavojingas individas, neaiškios tautyb?s, bet kil?s iš Šiaur?s. Manoma, kad yra latvis ar estas”) ar Peterso bendrinink?s s?sajas su Vilniumi, bet, džiugu, kad leidykla tuo nespekuliavo, turint noro, gi galima priskaldyti malk? kaip su Hanibalu Lekteriu.

Taigi, rašytojas pristato komisar? Žiul? Megr?: griozdiškas, stambi? kaul? grem?zdas, nepaslankus, tvirti raumenys p?pso net pro švark?, ?sikand?s burnos kamputyje pypk? — lyg prikaustyt? prie žandikaulio, ant galvos vešl?s kaštoniniai plaukai su retomis žilsvomis gijomis apie smilkinius, kas ryt? nusiskut?s, priži?r?tomis rankomis, pleb?jiškos laikysenos, su kaip reikiant erzinan?iu ?pro?iu ?sispr?sti kakta kakton ? pašnekov? ir — esantis „anapus šio pasaulio bruzdesio“, nors namie su visad karštu troškiniu laukia žemiška žmona, kriminalines naujienas sužinanti iš nam? sarg?s. Dar — nusikalt?lis komisarui ne tik žaid?jas, bet ir žmogus, kuris anks?iau ar v?liau pasiduos komisaro sukurtajai „?tr?kio teorijai“.

Už kiekvieno piktadario, už kiekvieno bandito slypi ir žmogus. Bet pirmiausia tai žaid?jas, priešininkas, ir policija stengiasi pasteb?ti kaip tik j?, su juo dažniausiai pradeda kov?.

Megr? veik? taip, kaip kiti. Kaip ir kiti, jis naudojosi tais pažangiais nusikaltimo tyrimo b?dais, kuriuos žym?s kriminologai, tokie kaip Bertijonas,  Reisas ir Lokaras,  rekomendavo policijai, ir iš to susidar? pats tikriausias mokslas.
Bet jis dar ieškojo, lauk?, tykojo b?tent to žmogiškojo ?tr?kio. Kitaip tariant, akimirkos, kai iš už žaid?jo nugaros išnirs žmogus.

Megr? „?tr?kio“ tyrimo metodas ir v?lesniuose k?riniuose nekito, nors romanas „Latvis Petersas“, stebina kiek netradiciniu veiksmo rutuliavimu. Megr? Peters? aptinka dar ne?pus?jus knygos, o v?liau vyksta pel?s ir kat?s žaidimas, slaptas ir atviras persekiojimas, bandant suprasti motyvus, aplinkybes, priežastinius ryšius. Taip „Latvis Petersas“ tampa visiškai netradiciniu detektyvu, labiau primenan?iu kietuosius R. Chandlerio ir D. Hammetto k?rinius, kur apstu kraujo, purvo, padugni?, rizikos, ar — šiuolaikin?, kupin? ?tampos kriminalin? triler?. V?liau Simenono pasakojimai tapo ?prastesni — su ?prasta detektyvine kulminacija teksto paskutiniuose puslapiuose. Nemanau, kad pasukimas ? žanro r?mus buvo netik?s sprendimas, ta?iau toks turinys, kok? aptikau romane „Latvis Petersas“, maloniai nustebino ir eilin? kart? paliko laukiant? nauj? Simenono vertim?.

Simenonas „Latv? Peters?“ paraš? per 6 dienas, bet garantuoju, tiek ilgai neskaitysite.

—–

Informacija apie knyg?: [detektyvinis romanas] / Georges Simenon ; iš pranc?z? kalbos vert? Vilius Litvinavi?ius. – Vilnius : „Balt? lank?“ leidyba, 2011. – 192 p. – ISBN 978-9955-23-523-1

Skaitykite daugiau...

2012-02-02 13:00:28

G.eros naujienos apie kult?r?.

G.eros naujienos apie kult?r?.

MARK LANEGAN BAND – Blues Funeral [2012]

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Filmas Filmas Filmas (trumpos internete ar video nuomos punktuose rast? naujausi? film? apžvalgos/rekomendacijos ir Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos d?mesio vert? nauj? album? apžvalgos/rekomendacijos).

Nežinau, kaip kitiems, bet man Mark Lanegan patinka labiau, kai jam kompanij? palaiko Isobel Campbell. Taip ir ?ia: jo balsas, tamsa, nuotaika hipnotizuoja ir ?vynioja ? melancholij?, bet viskas kiek dvelkia monotonija, kurioje norisi šiek tiek ?vairesni? spalv? ir atsvaros waitsiškam baritonui. Kita vertus, “Blues Funeral” -- pirmas solinis Lanegano darbas po ?žymiojo “Bubblegum”, tad nenuostabu, kad atlik?jo grynumas per septynerius metus prisimiršo.
Visgi Markas niekur nuo savasties nenub?go, pagrindinis akcentas lieka tekstuose, kurie kartu su muzika toliau skleidžia juod? li?des?, tik ne gryno bliuzo ritmu, kaip galima sp?ti iš albumo pavadinimo, o g?džiu sunkiu alternatyvaus roko fonu, kuriame kompiuteriniai ?kavimai, tembrai, efektai maišosi su elektriniais gitar? rifais ir ritmo mašina.
Labiausiai patiko: “Gray Goes Black”, “Riot In My House” (kokios skanios ?ia elektrinio bliuzo gitaros partijos), “Ode To Sad Disco” (visiškas netik?tumas, kokio gali pavyd?ti Depešai ir U2, iš karto parklupdantis ant keli? -- ne, šitas gabalas per laidotuves netikt?).

www.youtube.com/watch?v=zP5GWYXp4d0

Mark Lanegan -- Ode To Sad Disco 

Skaitykite daugiau...

2012-02-01 17:16:37

G.eros naujienos apie kult?r?.

G.eros naujienos apie kult?r?.

Pilait?s “Baltosios naktys” su danišku kinu ir sumuštiniais

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Filmas Filmas Filmas (trumpos internete ar video nuomos punktuose rast? naujausi? film? apžvalgos/rekomendacijos ir Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos d?mesio vert? nauj? album? apžvalgos/rekomendacijos).

2012m. vasario 1-29d., kiekvien? tre?iadien?, 19.30val. Beepart centre, Pilait?je, Vilniuje.

Vis? vasario m?nes?, kiekvien? tre?iadien?, 19:30 val., naujos ir veiklios Pilait?s bendruomen?s centro BEEpart k?rybin?s dirbtuv?s – BEEkinas drauge su Danijos kult?ros institutu rengs ilgalaikius Danijos kino pristatymus. Pirm?j? cikl?, skirt? pažym?ti Danijos pirmininkavimui ES tarybai, pradeda:

vasario 1d. režisier?s Paprikos Steen 2007m. komedija „Kol mirtis mus išskirs“,
vasario 8d. režisieriaus Anderso Morgenthalerio 2007m. drama „Aidas“,
vasario 15d. režisier?s Lones Scherfig 2007m. komedija “Kaip namuose”,
vasario 22d. režisieriaus Nielso Ardeno Oplevo 2008m. drama „Atskiri pasauliai“,
ir vasario 29d. režisieriaus Kristiano Levringo 2008m. drama „Nebijok man?s“.

Filmai bus rodomi originalo kalba su angliškais ir lietuviškais subtitrais ne?prastame BEEpart b?ste, jaukioje aplinkoje su užkandžiais ir arbata. ??jimas – sumuštinis.

Daugiau informacijos:
Danijos kult?ros institutas, tel.: (85) 2122412, www.dki.lt ,
www.beepart.lt

Skaitykite daugiau...

2012-02-01 13:40:20

G.eros naujienos apie kult?r?.

G.eros naujienos apie kult?r?.

NAUJOS G.EROS KNYGOS [2012, sausis]

Kiti www.g-taskas.lt projektai Facebook’e: Filmas Filmas Filmas (trumpos internete ar video nuomos punktuose rast? naujausi? film? apžvalgos/rekomendacijos ir Muzikos naujienos turintiems ausis (nauji video klipai ir trumpos d?mesio vert? nauj? album? apžvalgos/rekomendacijos).

Ne toks ir sausas tas sausis. Nors tradicin? Vilniaus knyg? mug? dar tik už m?nesio, leidyklos jau dabar sprogdina ledus ir ver?ia ruošti viet? lentynose.

Ruošiasi ir skaitytojai: knygynuose tik ir gird?ti: šit? pirksiu per mug?, dar an?… O Akropolyje, kur Staškevi?iaus “Metodikos” margi leidiniai suprantamu b?du užima daugiau negu pus? “Perkamiausi? knyg?” lentynos, nuklausytas kitoks žmonos patarimas vyrui: palaukim kiek, kai bus trisdešimt procent? akcija, tada ir nusipirksi.

Brungios tos knygos, brungios. Ale skaityti kol kas vis dar pigiau, negu r?kyti. Tad neži?rim dabar ? kainas, ži?rim ? ak? traukian?ius viršelius.

“Baltos lankos” netik?tai serijoje “Išš?kiai” išleido Jon Krakauer knyg? “? laukin? pasaul?” (orig. Into the Wild), pagal kuri? Seanas Pennas suk?r? superin? to paties pavadinimo film?. Komentatoriai piktinasi, kad anotacijoje atskleidžiamas knygos herojaus likimas, bet, patik?kite, š?kart šitaip pristatyti ši? knyg? n?ra nusikaltimas, o, grei?iau, b?tinumas.

1992-?j? baland? iš pasiturin?ios Vašingtono priemies?io šeimos kil?s vaikinas autostopu nukeliavo ? Aliask? ir patrauk? ? laukin? gamt?. Jis buvo puikus mokinys ir vienas geriausi? sportinink?. Su pagyrimu baig? Emorio universitet?. Ta?iau netik?tai pasikeit? vard?, atidav? labdarai visas santaupas iš banko s?skaitos, paliko likimo valiai savo mašin? ir daugum? daikt?, sudegino visus pinigus, tur?tus pinigin?je ir ?m? kurti nauj? gyvenim?. Jo šeima nieko nenutuok?: nei kur jis gal?t? b?ti, nei kas jam nutiko… Kol apirus? vaikino k?n? rado briedži? medžiotoj? b?rys.

Kas jis, šios knygos herojus? Išmin?ius, svajotojas ar lengvab?dis nuotyki? ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje ?manoma visiškai išsižad?ti žmoni?? Daugiau…

 

—–

Ta pati leidykla skelbia, kad lietuviškai pasirod?s mums jau paž?stamo Witold’o Gombrowicz’iaus romanas “Aps?stieji” yra visiškai kitoks, nei anks?iau išverstieji. Prie progos patikrinsime.

Pindamas ?traukiant? ir intriguojant? siužet?, Witoldas Gombrowiczius (Vitoldas Gombrovi?ius, 1904–1969) pasitelkia vis? vaizduot?s arsenal? – ?ia ir tarp li?n? kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamiš?s kunigaikštis, saugantis m?sling? paslapt?, ir ? t? pil? vis nes?kmingai siekiantis prasmukti profesorius, mat jam maga ?sitikinti, ar joje tikrai sukaupti meno lobiai, ir nesukalbamas, nieko vidun ne?leidžiantis kunigaikš?io sekretorius, ir profesoriaus ? pagalb? pasikviestas teniso treneris, kuris ?simyl?j?s dvarininkait?, ta?iau ši susižad?jusi su kunigaikš?io sekretoriumi, ir nuolat tvyranti paslapties atmosfera bei nepaliaujan?ios veikti antgamtin?s j?gos, o galiausiai – vis? š? mazg? išnarpliojantis aiškiaregys.

Aps?stuosius, prisideng?s Zbigniewo Niewieskio slapyvardžiu, autorius pirm?kart paskelb? ištraukomis 1939 m. populiariojoje to meto Lenkijos periodin?je spaudoje. Šios publikacijos sulauk? didžiulio skaitytoj? d?mesio ir susižav?jimo. Ši Gombrowicziaus knyga visiškai kitokia nei ankstesniosios, su kuriomis jau susipažin?s lietuvi? skaitytojas. Daugiau…

—–

Emma Donoghue romanas “Kambarys” vilioja ne tik naujumu (publikuotas 2010 met? rugs?jyje), bet ir ilga eile apdovanojim?, tarp kuri? minimas ir patekimas ? 2010-?j? Booker trump?j? s?raš?. O Knyg? žiurk?s jau porina, kad t? premij? knyga tikrai nusipeln?.

Kart? ?ženg? ? Kambar?, galite iš jo ir nebeišeiti…

Išradinga, graudi ir nuoširdaus juoko persmelkta istorija apie motin? ir s?n?, kuri? meil? padeda išlikti ne?manomomis aplinkyb?mis.

Penkiame?iui Džekui Kambarys yra visas pasaulis. Jame jis gim?, jame juodu su Mama valgo, žaidžia ir mokosi. Nakt? Mama saugiai guldo j? spintoje, nes gali ateiti Senasis Nikas. Džekui Kambarys yra namai, bet jo Mamai – kal?jimas, kuriame ji laikoma jau septynerius metus. Ryžtas, išradingumas ir karšta motinos meil? pad?jo jai sukurti s?nui gyvenim?. Bet Džeko smalsumas auga kartu su Mamos neviltimi – ji supranta, kad j? abiej? laikas Kambaryje ribotas…

—–

Nekokie vertimo kokyb?s atsiliepimai jau lydi dar prieš naujus pasirodžius? Dmitry Glukhovsky postapokaliptin? roman? “Metro 2033”, su kuriuo prisiek? fantastai sp?jo susipažinti ir ?vertinti originalo kalba. Augan?iai anglakalbei kartai, matyt, teks imtis lietuviško leidimo, nes, kaip ten beb?t?, siužetas netur?t? nuvilti.

Kadaise Maskvos metropolitenas buvo sumanytas kaip gigantiška sl?ptuv?, galinti išgelb?ti dešimtis t?kstan?i? gyvybi?. Nesenai Pasaulis buvo atsid?r?s ties žlugimo riba, bet t? kart? j? pavyko atitolinti. Kelias, kuriuo žengia žmonija, sukasi kaip spiral?, ir vien? dien? ji v?l atsidurs ant bedugn?s krašto. Kai Pasaulis ims gri?ti, metro taps paskutine žmogaus pastoge, kol galiausiai išnyks amžiams.

—–

Internetas skelbia, kad Jean Teulé “Savižudybi? krautuv?” jau tikrai išleista, bet knygyne niekaip nepavyksta aptikti. Teks ?d?ti šit? knyg? ? krepšel? Knyg? mug?s metu. Tiesiog, juodos komedijos pasitaiko m?suose ne taip dažnai.

Nors autorius pasirinko rimt? tem?, tai anaiptol ne savižudybi? apologija, priešingai, skaitydamas ši? knyg? vis?laik šypsaisi ir gali numirti tik iš juoko. Jeigu jus ap?m? depresija, užeikite ? „Savižudybi? krautuv?“, ir gyvenimo džiaugsmas sugr?š.
Krautuv? nuo amži? laikantys Tiuvašai – ko verta vien pavard?, lietuviškai reiškianti karvi? žudikus! – tai pranc?ziškas Adams? šeimyn?l?s variantas: japoniškus savižudyb?s b?dus si?lantis t?vas, nuod? žinov? motina, šeimos pasididžiavimas vyresnysis s?nus Vincentas, depresuotas, bet labai k?rybingas anoreksikas, ištiž?l? Merilina, ieškanti savo vietos, ir nepataisomas optimistas Alanas, t?v? galvos skausmas, gadinantis vis? reikal?.

——

Apie šiuolaikin? men? Lietuvoje diskutuoti nelengva – visi ?ia šok?jai, dainininkai, muzikantai, meniški amatininkai ir pan. Gal viskas ? savas vietas stos pasklaidžius Lietuvos tarpdisciplininio meno k?r?j? s?jungos (LTMKS) išleist?, meno kritik? bei kuratori? Vytauto Michelkevi?iaus ir K?stu?io Šapokado sudaryt? knyg? pavadinimu „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m.“.

Jos sudarytojai ? 448 puslapius surinko ir ryškiausias, ir labiausiai primirštas meninink? iniciatyvas Lietuvoje nuo 1987 met? iki ši? dien?. Lietuvi? ir angl? kalbomis sudaryt? knyg? galima skaityti ir kaip meno istorij? ir kaip politin?-socialin? Lietuvos visuomen?s demokrat?jimo ir laisv?jimo versij?. Joje pristatomos meninink? akcijos nuo S?j?džio laik? Fluxus jud?jimo su Vytautu Landsbergiu bei kitais menininkais iki naujausi? meninink? iniciatyv? 2011 metais. Tai vienas pirm?j? bandym? sudaryti istorij? rinkin? apie šiuolaikinio meno genez? ir raid? Lietuvoje nuo S?j?džio ir Nepriklausomyb?s atk?rimo iki ši? dien?. Istorija skleidžiasi kritiniuose menotyrinink? ir pa?i? meninink? tekstuose, taip pat pasakojimuose iš pirm? l?p? – pokalbiuose su ?vyki? ir meno rengini? iniciatoriais menininkais. Tekstus gausiai papildo vaizdiniai liudijimai – daugiau kaip dvidešimties met? rengini? ir k?rini? dokumentacija. Knyga ?traukia subjektyviomis istorijomis apie meninink? iniciatyvas ir savivaldas ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose ir miesteliuose. ?ia pirm? kart? analizuojama dar nesena šiuolaikinio meno istorijos dalis, jos institucionalizavimas, meninink? iniciatyv? ir savivaldos bei tarpdiscipliniškumo reiškiniai. Knygoje yra daug „gyvos“ medžiagos ir meninink? prisiminim?, suaktyvinan?i? skirtingus laikme?ius ir skatinan?ius juos tyrin?ti. Ši istorija – tai ne taškas 20-me?io meno raidoje, o kvietimas diskusijai. Užbaig? š? du metus trukus? darb? sudarytojai d?koja visiems, sutikusiems bendradarbiauti, ir laukia komentar? bei istorijos t?sini?.
Knygos ištraukas galima pavartyti www.letmekoo.lt

—–

“Obuolys” pristato jau tre?i?j? knyg? iš James Ellroy’jaus L.A. kvarteto “Los Andželas slaptai”. Kai kas, grei?iausiai, jau bus mat? to paties pavadinimo ekranizacij?. Jeigu nemat?, neži?r?kit: pirmiau perskaitykit.

L. A. Slaptai buvo kultinis šeštojo dešimtme?io žurnalas, leidžiamas milijoniniais tiražais ir atskleisdav?s kiekvien? aukštuomen?s afer?, skyrybas, meil?s ar narkotik? skandal?. Nors ilgainiui paskendo teism? j?roje, jis prad?jo tabloid? žanr?. Jameso Ellroy`aus detektyvas pasižymi tuo pa?iu tik?jimu, kad mieste yra milijonai istorij?, kurios priver?ia pakilti antakius ar net pašiaušia plaukus. Paparacai, tykantys kompromituojan?ios nuotraukos. Holivudo spindesys ir paslaptys. Slapti ryšiai, korumpuoti ?statym? serg?tojai. Meil?, mirtys ir išdavyst?s. Viskas neišvengiamai susij?. Los Andželas slaptai – gundantis ir gražus, ciniškas ir painus trileris, kuris virto meistriška to paties pavadinimo juosta, išgarsinusia dabar visame pasaulyje žinomus aktorius Kevin? Spacey ir Russell? Crowe. Daugiau… Pavartyti.

—–

Min?toji “Metodika” savo leidini? mišrain?je turi ir verting? gurmanišk? ingredient? – “Pulicerio premijos laim?toj?” serij?, kurioje jau pasirod? dvi knygos: Jennifer Egan romanas “Smogik? gaujos apsilankymas” ir Marilynne Robinson ”Gileadas”. Jeigu ši serija nesustos, tai trinsiu rankomis ir link?siu kuo daugiau toki? rinkos žaid?j?.

“Smogik? gaujos apsilankymas” anotacija:
Koki? ?tak? m?s? gyvenimui turi atsitiktin?s pažintys ir d?l ko nutr?ksta sena draugyst?? Kod?l buv? maištininkai pavirsta nutuk?liais, kuriems niekas ner?pi? Kod?l mes kei?iam?s, nors muzika lieka ta pati?.. Benis Salazaras jaunyst?je buvo pankroko grup?s narys. Dabar jis – muzikos ?raš? prodiuseris. Jo pad?j?ja Saša – jauna moteris, apimta nerimo ir nenumaldomo potraukio vagiliauti. Kart? Saša susipažino su Aleksu, ta?iau su juo siejo tik vienas pasimatymas. Po keleri? met? Aleksas susitiks su Beniu ir prisimins Saš?, palikusi? neišdildom? ?sp?d?. J. Egan žaviai papasakoja j? gyvenimo istorij? pasitelkdama kitus veik?jus ir daugyb? simboli? nuo M. Prousto iki „Sopran?“. Ši muzika pulsuojanti knyga yra stulbinantis pasakojimas apie polink? ? susinaikinim? ir prieb?g? meno pasaulyje.

Knygos “Gileadas” anotacija:
”Kai skaitysi š? laišk?, aš b?siu amžinas, kažkuo gyvesnis nei kada nors, kai buvau kupinas jaunatv?s j?g?. Skaitai nerimastingo, nukvaišusio senuko svajas, o aš gyvas didingesn?je už visas mano svajas šviesoje, bet tav?s nelaukiu, nes noriu, kad tu, mylimas mirtingasai, gyventum ilgai ir myl?tum šit? vargan?, laikin? pasaul?, kurio, ?sivaizduoju, graudžiai ilg?siuos.”
Ši nuostabiai tyra knyga – tai seno mirštan?io t?vo laiškai s?nui, kuriuos berniukas skaitys užaug?s. Šiltas ir nepamirštamas kunigo Džono Eimso balsas nušvie?ia žmogišk?j? egzistencij? ir atskleidžia gyvenimo didyb? bei nuopuolius per laikinumo prizm?. Jis kreipiasi tiesiai ? skaitytojo šird?.

—–

Ir pabaigai, vaiku?iams. “Nieko rimto” išleido pirm?j? iš penkeri? brit?s Sylvia Waugh sukurt? l?li? su sielomis istorij?, lietuviškai pavadint? “Žmogonai” (orig. The Mennyms). Prisimenant Gaimano “Koralain?” kiek kraupokai skamba knygos aprašymas, bet leidykla žada, kad knygut? bus labiau juokinga, nei siaubinga. Tikiu.

„Na tik pamanyk – l?l?s, o visai kaip žmon?s“, – kraip? galv? ši? knyg? perskai?iusi septyniasdešimtmet?. „Kaip gerai, kad perskai?iau. Nerealus jausmas!“ – tekstin? žinut? atsiunt? dvidešimtmetis studentas. „Kaip juokinga…“ – kikeno dešimtmetis. Turb?t nereikia steb?tis, kad ši knyga sudomina ?vairaus amžiaus skaitytojus. Juk joje pavaizduota tradicin? trij? kart? šeima – seneliai, t?vai, trys paaugliai, du dešimtme?iai dvyniai ir k?dikis. Ties? sakant, b?t? tradicin? šeima, jeigu jos nariai neb?t?… iš audeklo ir kapokmedžio vatos. Skudurin?s l?l?s, stebuklingu b?du ?gijusios siel? ir geban?ios m?styti, jau?iasi kitokios, svetimos šiam pasauliui. Tai esmingiausias knygos motyvas. O veik?j? paveikslai ?taigiai apibendrina skirting? žmogaus amžiaus tarpsni? psichologij?. Vis d?lto ?vyki? centre – amžina penkiolikmet?, maištinink? Apleba, taip pat jos vyresn?lis brolis Subis, kankinamas klausimo „kas aš iš tikr?j? esu“. Silvijos Vo Žmogonai – pirmoji iš penki? knyg? apie ypating?j? šeim?. Daugiau…

Naujos geros 2011-?j? gruodžio knygos

Skaitykite daugiau...

2012-01-31 18:13:11

G.eros naujienos apie kult?r?.

15min.lt RSS Kelion?s

„Ryanair“ skelbia atidaranti naujus maršrutus

Populiariausia Europos pigi? skrydži? bendrov? „Ryanair“ praneša 2012 m. kovo m?n. pabaigoje atidarysianti savo aštunt? maršrut? iš Vilniaus ? Paryžiaus Beauvais oro uost?. Iš Vilniaus taip pat vykdomi skrydžiai ? Barselon?, Dublin?, London?, Milan?, Rom?, Br?men? ir Baden? Baden?.

Naujasis maršrutas bus perkeltas iš Kauno oro uosto, iš kurio šiuo metu vykdomi skrydžiai t?sis iki žiemos sezono pabaigos. Naujieji skrydžiai iš Vilniaus bus prad?ti kovo m?n. pabaigoje ir bus vykdomi tris kartus per savait? – pirmadieniais, tre?iadienis ir penktadieniais. Tikimasi, kad šis maršrutas sulauks didel?s s?km?s.

„Ryanair“ pardavimo ir rinkodaros vadov? Lietuvoje Katarzyna Gaborec džiaugiasi šiandienos naujienomis:

„Ryanair praneša, kad 2012 m. kovo m?n. bus atidarytas aštuntasis maršrutas iš Lietuvos sostin?s Vilniaus ? Paryži? ir atgal. Šie metai buvo puik?s Vilniaus oro uostui. Šiuo metu Ryanair si?lo aštuonis maršrutus iš Vilniaus, tod?l esant didelei m?s? garantuot? mažiausi? kain? paklausai, tikime, kad keleivi? skai?ius Vilniuje auga.

Mes džiaugiam?s savo s?kme ?ia ir tikim?s, kad naujasis maršrutas bus toks pat s?kmingas kaip ir kiti septyni. Nauj?j? maršrut? jau nuo šiandien galite rasti m?s? interneto svetain?je www.ryanair.com. Bilietai bus tikrai greitai išgraibstyti, tod?l apsilankykite m?s? interneto svetain?je dar šiandien“.

„Ryanair“ yra populiariausios oro linijos pasaulyje. Kasdien jos vykdo daugiau kaip 1 500 skrydži? iš 48 bazi? ir turi daugiau kaip 1 300 pigi? skrydži? maršrut?, kurie jungia 160 miest?. „Ryanair“ flotil? sudaro 278 nauji „Boeing 737-800“ orlaiviai. Kitais metais bus pristatyti dar 33 nauji orlaiviai, kurie buvo užsakyti atsižvelgiant ? planuojam? poreik?. Šiuo metu „Ryanair“ komandoje yra 8 500 žmoni?. Tikimasi, kad šiais mokestiniais metais „Ryanair“ perveš apie 75 mln. keleivi?.

Susij?:

Straipsnis: „Ryanair“ l?ktuvas Rygoje leidosi avariniu b?du, keleiviams pilotas si?l? pasimelsti
Straipsnis: „Ryanair“ skraidys iš Vilniaus ? Karlsr?h? Vokietijoje
Straipsnis: „Ryanair“ prad?jo skrydžius iš Kauno ? Eindhoven?
Straipsnis: „Ryanair“ skrydži? metu planuoja rodyti pornografij?
Straipsnis: „Ryanair“ Kaune investuos 12 mln. lit? ir ?steigs l?ktuv? technin?s prieži?ros centr?

Skaitykite daugiau...

2011-12-09 14:36:12

15min.lt RSS Kelion?s

15min.lt RSS Kelion?s

Kaimo turizmo sodybos metus baigia optimistiniais rezultatais

Lietuvos kaimas turi k? pasi?lyti užsienio turistams. Tai Kernav?je vykusios tarptautin?s konferencijos metu sak? Europos ?kio ir kaimo turizmo federacijos (EuroGites) generalinis sekretorius Klaus Ehrlich. Tre?iadien? iškilmingai paskelbtos geriausios 2011 met? šalies kaimo turizmo sodybos.

Lapkri?io 22-23 dienomis Lietuvoje vykusiame renginyje pusantro šimto dalyvi? iš Lietuvos kartu su sve?iais iš 16 Europos valstybi? kalb?jo apie tai, kaip pritraukti daugiau poilsiautoj? ? kaimo turizmo sodybas.

Konferencijoje dalyvav?s Europos ?kio ir kaimo turizmo federacijos (EuroGites) generalinis sekretorius Klaus Ehrlich teig?, kad Lietuva turi visas galimybes sulaukti daugiau užsienie?i? kaimo turizmo sodybose.

„Turite nuostabi? gamt?, daug ežer?, autentiškus kaimus, tokius puikius miestus kaip Vilnius, Kaunas, Trakai, o svarbiausia – žmon?s yra draugiški ir svetingi. Tai teikia vil?i? sulaukti kur kas daugiau užsienie?i?“, – sak? K. Ehrlich.

Renginio dalyviai diskutavo tema: „Kaimo turizmas – kaimo ar turizmo produktas?“. „Kaimo turizmo asociacija gyvuoja jau 14 met?, ta?iau kaimo turizmo produktai vis dar vystomi. ? k? tur?t? orientuotis kaimo turizmo pl?totojai – propaguoti kaimo tradicijas ar si?lyti turizmo maršrutus?“, – kalb?jo L. Žabali?nas.

Anot jo, LKTA daugiau d?mesio skirs sodyb? rinkodarai. „Prioritetas turi b?ti skiriamas internetui ir informacin?mis technologijomis paremtiems ?rankiams, informacijos sklaidai socialiniuose tinkluose“,  – teig? LKTA prezidentas Linas Žabali?nas. Jau nuo kit? met? startuos atnaujintas portalas atostogoskaime.lt, kuriame veiks patogesn? paieškos sistema, kai dviem paspaudimais bus galima rasti norim? sodyb?.

LKTA atlikta apklausa parod?, kad 46 proc. sodyb? šiemet sulauk? 5 - 15 proc. daugiau lankytoj? nei pernai, 26 proc. sodyb? poky?i? nepajuto, 25 proc. praneš? apie nedidel? lankytoj? sumaž?jim?. „Nors esame toli iki 2007-2008 met? rezultat?, ta?iau poky?iai nuteikia pozityviai“, – vertino L. Žabali?nas.

Laimi tos sodybos, kurios specializuojasi ir taiko lanks?i? kainodar?. Lankytoj? pagaus?jim? pajuto ir tos sodybos, kurios turi lojali? klient? bei pritrauk? užsienio lietuvius.

Lankytoj? daug?jo lietuvi? s?skaita, tik 20 proc. sodyb? teig?, kad pas juos padaug?jo užsienie?i?. Išaugo šeimoms pritaikyt? sodyb? populiarumas. Padaug?jo lankytoj?, kurie atvyksta savaitgaliui ar kelioms dienoms, bet sumaž?jo atvykstan?i? savaitei.

Vienas svarbiausi? LKTA tiksl? – mažinti sezoniškum? ir ilginti lankytoj? buvimo sodybose laik?. „Sezonas dabar t?siasi nuo geguž?s iki rugs?jo m?nesio, o spal? daugum? sodyb? veikl? sustabdo. Laikinas pagyv?jimas yra per Kal?d? ir Nauj? met? šventes“, – pažym?jo L. Žabali?nas.

Valstybinio turizmo departamento direktor? Raimonda Balnien? akcentavo, kad kaimo turizmas yra nišin? turizmo sritis. „Vietiniame turizme kaimo turizmas sudaro 10 proc. iš 2,5 mln. turist?. Tai yra puikus rezultatas. Kaimo turizmas sudaro 1 procent? atvykstamojo turizmo. Galima tik?tis ši? dal? pakeli iki 5 procent?. Lenkija, Vokietija, Rusija, Latvija yra tos šalys, iš kuri? galime potencialiai tik?tis daugiau turist?. Su LKTA vadovais ir ketiname dirbti kartu tose pagrindin?se rinkose“, – sak? R. Balnien?. 

Ji sveikino nauj? LKTA vadov? veiksmus stiprinant kaimo turizmo sodyb? rinkodar?. „Iki šiol daugiausia buvo investuota ? pa?ias sodybas, dabar reikia investuoti ? pramogas, o svarbiausia – ? rinkodar? ir komunikacij?, nes tai yra pus? s?km?s.  Konkurent? yra daug, o užsienie?iai turistai kaimo turizmo sodybas renkasi tik per internet?“, – sak? R. Balnien?. 

Renginio kulminacija tapo geriausi? sodyb? dešimtyje specializacij?, kurios buvo patvintos šiemet, paskelbimas. Nominacij? „Šeimos švent?s“, „Aktyvus laisvalaikis“ ir „Ramus poilsis“ nugal?tojus išrinko „Facebook“ lankytojai „AtostogosKaime.lt“ profilyje.

2011 met? geriausios LKTA sodybos atskirose specializacijose.

„Ramus poilsis“ -  Sodyba „Namelis dviems“, Panev?žio r.
„Šeimos švent?s“ -  Sodyba „Ka?ergin?s pamišk?“, Kauno r.
„Aktyvus laisvalaikis“ -  Sodyba „Vilait?“, Prien? r.
„Agroturizmas“ -  Sodyba „Dagnužis“, Širvint? r.
„Draugiška gamtai“ -  Sodyba „?v?“, Šilut?s r.
„Kulinarinis paveldas“ -  HBH Juozo alaus bravoras, Kretingos r.
„Pažintinis poilsis“ -  Laimos Ma?ionien?s sodyba, Var?nos r.
„Poilsis šeimoms su vaikais“ -  Antanaityt?s sodyba, Trak? r.
„Sveikatingumo sodyba“ -  „Gandr? dvaras“, Klaip?dos r.
„Verslo renginiai“ -  Kaimo turizmo kompleksas „Riterio krantas“, Trak? r.

Susij?:

Straipsnis: Kaimo turizmo sodybose ils?josi mažiau poilsiautoj?
Straipsnis: Kaimo turizmo sodybos prad?jo nauj? sezon?
Straipsnis: Kaimo turizmo sodyb? renesansas
Straipsnis: Ramaus poilsio kaimo turizmo sodybose m?g?j? gretos ret?ja
Straipsnis: Kaimo turizmo versl? panev?žie?iui pl?toti padeda ES parama
Straipsnis: Kaimo turizmo verslas atsigauna

Skaitykite daugiau...

2011-11-23 14:00:08

15min.lt RSS Kelion?s

15min.lt RSS Kelionės

Vasaros kelionių lyderio pozicijų neužleido Turkija

Pasibaigus vasaros sezonui, vėl atidžiai peržvelgiamos lietuvių atostogavimo tendencijos. Lietuviai, kaip ir anksčiau, vasarą daugiausia rinkosi keliones į Turkiją, o nakvynei – solidžius 5* viešbučius.

Net 30 proc. visų keliavusių lietuvių atostogavo su šeimomis. Taip pat vis daugiau žmonių patraukliausių kelionių pasiūlymų pirmiausia dairosi internete. Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atlikta keliaujančiųjų apklausa atskleidė, kad 49 proc. jų būtent internete rado tinkamą pasiūlymą ar pamatė kelionės reklamą.

Kaip teigia „Tez Tour“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė, su jų kompanija šią vasarą keliavo 40 tūkst. lietuvių. Beveik 30 tūkst. iš jų vyko į Turkiją. Iš viso šalyje šiais metais aptarnauta 1 milijonas „Tez Tour“ turistų.  „Nors Antalijos regioną rinkosi dauguma turistų, tačiau net šešis kartus išaugo Bodrumo populiarumas. Tai ramesnis, solidesnis kurortas, kuriame mažiau poilsiautojų, tad manome, kad jo patrauklumas tarp lietuvių tik dar labiau augs”, – teigė kelionių organizatoriaus atstovė.

Graikija ir Kretos sala, Egiptas bei Ispanija taip pat buvo populiarios vasaros kelionių kryptys. Palyginus su pernai, kelis kartus išaugo norinčiųjų keliauti į Graikijos salas. „Graikijoje, Ispanijoje poilsiautojai taip pat rinkosi geresnius viešbučius, ekskursijas, vandens pramogas, tad panašu, kad ir toliau kokybiškos atostogos yra labai svarbios bei į jas investuojama. Net 82 proc. apklaustų klientų ir toliau ketina keliauti su mūsų kompanija, o visos suteiktos paslaugos įvertintos vidutiniškai virš keturių balų iš galimų 5“, – pasakojo I.Aukštuolytė.

Lyginant su pernai, pati užsakomųjų skrydžių rinka susitraukė 16 proc., tačiau „Tez Tour“ vasaros sezono programą išplėtė 6 proc. Kitais metais bus pasiūlyta ir nauja atostogų kryptis – Bulgarija. Jau ruošiama ekskursijų programa, o patraukli kelionės kaina ir puikus šalies klimatas žada privilioti nemažai turistų iš Lietuvos.

Susiję:

Straipsnis: „Novaturas“ keliones į Egiptą žada atnaujinti kovo pradžioje, „Tez Tour“ kol kas neapsisprendė
Straipsnis: Egipte viešbučiai atpigo, Lietuvos agentūros kelionių kainas padidino
Straipsnis: Brangių kelionių populiarumas liudija turizmo rinkos atsigavimą
Straipsnis: Dukart išaugo keliaujančiųjų su vaikais skaičius
Straipsnis: Nyksta „paskutinės minutės“ kelionės
Straipsnis: Pigesnės kelionės ištuština kišenes

Skaitykite daugiau...

2011-11-07 09:11:25

15min.lt RSS Kelionės

15min.lt RSS Kelionės

Briuselyje – pagyros Rokiškio dvarui

Rokiškio dvaras tapo vienu iš šių metų EDEN („European destination of excellence“) apdovanojimų laureatų. Buvusi grafo Ignoto Tyzenhauzo rezidencija įvertinta dėl unikalios architektūros išsaugojimo ir kultūrinių tradicijų puoselėjimo.

„Dvaro ansamblis unikalus tuo, kad yra išlikęs nepažeistas nuo tada, kai jis buvo sukurtas, – 15min.lt pasakojo Rokiškio krašto muziejaus, įsikūrusio Rokiškio dvare, direktorė Nijolė Šniokienė. – Ignotas Tyzenhauzas pirmąjį pastatą ten pastatė 1801 metais, o paskutinis palikuonis 1905 metais perstatė tą statinį, tačiau visas ansamblis liko pirminio statymo – visą sovietmetį dvaras liko nepažeistas, neatsirado ten svetimkūnių, nieko, kas sugadintų sodybą.“

EDEN apdovanojimus pelnė ir kiti 20 Europoje turistų mažiau žinomi ir lankomi kampeliai. Jie buvo įvertinti dėl esą gerai saugomo ir puoselėjamo vietinio paveldo ir tradicijų, tokių kaip senos pramonės vietovių priežiūra, transporto infrastruktūros puoselėjimas,  agrikultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimas.

Šventė Rokiškiui

Organizatorių nuotr./Lietuvos delegacija Briuselyje

N.Šniokienė, pasakodama apie Rokiškio dvarą, neslėpė džiaugsmo dėl Briuselyje sulaukto pripažinimo – esą lietuviai turi ne prastesnį paveldą nei kitos Europos tautos.

„Turime grafams priklausiusią aukštosios mados drabužių kolekciją. Šie drabužiai buvo sunykę, apgailėtinos būklės, bet mes prieš miesto 500 metų jubiliejų pasistengėme, kad jie būtų sutvarkyti. Dabar kolekcija susilaukia iš tiesų didelio turistų dėmesio, atvažiuoja ir užsieniečių, dauguma jų  – latviai“, – pasakojo Rokiškio krašto muziejaus direktorė.

Įvertintos ir muziejaus organizuojamos edukacinės programos, kurias esą mėgsta Vilniaus, Kauno moksleiviai, pastaruoju metu Rokiškį užplūdo ir Žemaitijos ar Suvalkijos gyventojai.

„Liejame senovines žvakes, verpiame, audžiame, turim tokią programą kaip prosenelių vaikystė, kur vaikus supažindiname, kaip malami girnomis grūdai, kaip plėšomos plunksnos, koks apšvietimas kadaise buvo“, – pasakojo N.Šniokinė.

Viena populiariausių programų – sūrio kelias, kur lankytojai supažindinami su senoviniais pieno apdirbimo įrankiais, indais, vyksta sūrio degustacija.

Grafų Tyzenhauzų palikimas

Rokiškyje pirmuosius savo pėdsakus Tyzenhauzai paliko dar XIX amžiaus pradžioje, kai Ignotas Tyzenhauzas ten pastatė pirmąjį Rokiškio dvaro pastatą. Jo anūkas Reinoldas Tyzenhauzas pastatė šv. Mato bažnyčią tiesiai priešais dvarą vieno kilometro atstumu, kurią iki galo jam mirus sutvarkė jau sesuo Marija Tyzenhauzaitė.

M.Tyzenhauzaitė vėliau ištekėjo už lenkų mokslininko Pšezdevskio ir jau ši giminė valdė dvarą iki 1940 metų.

„Tada grafai iš Rokiškio išvažiavo į Varšuvą manydami, kad išvažiuoja trumpam, pasiėmė su savimi tik tai, ką gali pasiimti į lagaminus, o viską paliko dvare“, – pasakojo muziejaus direktorė.

Visi likę daiktai  nukeliavo pas dvaro prižiūrėtojus – daugiausiai teko virėjui. Tačiau po kelių dešimtmečių žmonės, matydami, kad grafai nebesiruošia grįžti, pradėjo grąžinti daiktus.

„Ypač daug daiktų įsigijome iš dvaro virėjo, liokajaus ir taip mes eksponuodami dvaro buitį  menėse galime pristatyti labai daug autentiškų daiktų“, – sakė N.Šniokienė.

Ką turi kaimynai

Kaimyninė Latvija, pavyzdžiui, EDEN buvo apdovanota už Ligatne kaimelio puoselėjimą. Kaimelis susikūrė aplink popieriaus malūną, kuris yra seniausias Latvijoje malūnas ir vienintelis, gaminantis popierių. Kažkada malūnas aptarnaudavo Rusijos carus.

Estija esą patraukli dėl trijų skirtingų spalvų barokinių dvarų, atvirų visuomenei – viename jų įsikūrę klubas ir mineralinių vandenų kurortas, kitame – muziejus po atviru dangumi, trečiame – gamtos mokykla ir miškų muziejus.

Lenkija prisiminta dėl Žyrarduvo miestelio, kuris kažkada buvo vienas didžiausių pramoninių miestų visoje Europoje. Dabar mieste veikia gamyklų muziejus, kai kurios gamyklų paverstos į namus, restoranus, parduotuves.

Europos Komisija (EK) dėmesio dėl puoselėjamų senos pramonės objektų ar kraštovaizdžio taip pat susilaukė Austrija, Belgija, Kipras, Čekija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Ispanija ir Turkija.

Susiję:

Foto: Europos turizmo traukos vietovės

Straipsnis: Lietuvos turizmo traukos vietove pripažintas Rokiškio dvaras

Skaitykite daugiau...

2011-09-30 15:25:46

15min.lt RSS Kelionės